Proga

                                   

Internetus jau kurią dieną drebina žinia - mūsų strateginiai partneriai amerikonai pradėjo karą su vad. piratinę produkciją platinančiom svetainėm, pasitelkę specialiai tam priimtą įstatymą. Kame matau strateginę partnerystę? Paaiškinsiu.
Jau nukentėjo megaupload ir library. nu. Panašu kad čia tik pradžia, visa tai tęsis, tikėtina su pagreičiu. Palaikydami kolegas streikavo Vikipedija, Lietuvos blogeriai. Bet, žinant amerikonus, streikai nieko nepakeis. Varžydami informacijos laisvę Amerikoje, jie suteikia progą apginti ją Lietuvoje. Ne tik apginti, bet ir uždirbti. Kuriuo būdu? Labai paprastu: mano supratimu ši situacija duoda Lietuvai unikalų šansą tapti „laisvųjų serverių šalimi“. Taip, taip, užuot apgailestavus kad anokia ten Google pasirinko savo serveriams Suomiją, o Facebook kuriasi Švedijoje. Užuot  įvedinėjus pajamų valstybei neatnešenčius, bet informacijos laisvę varžančius laikmenų mokesčius. Užuot inkštus ir dejavus, reikia vikriai steigti Lietuvoje serveryną su ribotos atsakomybės bendrovės statusu. Nes amerikonai nenurims, o pasekmės bus elementarios: svetainės, portalai ir kiti internetai neš muilą iš represijų apimtos šalies. Galėtų jie subėgti pas mus. Tikrai galėtų. Kad taip nutiktų, reikėtų ne taip jau daug: mūsų įstatymai dar nesuluošinti, galima dar ir papildomą lengvatėlę numatyt. Specialų lez‘ą įsteigt. Kur nors netoli hidroelektrinės. Tik jokiu būdu ne šalia Kauno. Vietiniai otkato inžinieriai bet kokį projektą nustekens iki absurdo. Todėl geriau greta Kavarsko – ir elektrinė šalia, ir vanduo aušinimui, ir Vilnius beveik greta, ir Kauno „berniukai“ tolokai. Tai va mielieji, pinigai patys į rankas prašosi, telieka pirštą pakrutinti. Pats tai padaryčiau, tik „apyvartinių lėšų“ stoka.

Dėl šito kalti interneto apaštalas Rokiškis Rabinovičius ir senas bičiulis Romas Sadauskas – Kvietkevičius

Sudie baisusis pasauli, arba prioritetai

Aplamai aš rūkau. Bet tomis trumpomis atokvėpio akimirkomis kada atsitraukiu nuo cigaretės, pavyzdžiui pabudęs ryte, norėčiau būti gerai išvėdintoje patalpoje, kurioje nesmirdėtų tabako dūmais. Pro langą matyčiau žalias kalvas ir upės vingį, prie kurio nuėjus su meškere, netruktų pagauti keletą riebų šapalų. Ne, ne, nieko nepagalvokite, žuvies aš nevalgau J
Taip, aš mėgstu važinėti dviračiu, bet pasidžiaugti tuo paskutinį sykį man išpuolė prieš keletą metų Palangoje, kai išsinuomavau kažkokį visišką laužą ir pasityčiojimą iš šio Vietnamo liaudies judėjimo laisvės simbolio. Paprastai iš taško A į tašką B vykstu automobiliu. Kodėl? Na, pirmiausia todėl, kad nemėgstu nešiotis skėčio, o mašinoje, kaip ne kaip, nelyja. Antra, tais laikais kai eidamas į miestą nešdavausi krepšį, visur jį pamiršdavau. Ir veik niekada nerasdavau. Kiek mielų knygučių ir kitų, kartais buityje reikalingų niekų (kaip kad mobiliakas) pasakė man sudie L Ypač skaudu buvo devintą kartą darytis naują pasą...
Dar aš labai mėgstu šilumą. Ir tik dėl tos trivialios priežasties gyvenu name su centriniu šildymu. Tuo būdu neatleistinai prisidedu prie klimato atšilimo (po galais, atšils jis kada nors ar ne? Ar tik kalendorius liks pasislinkęs mėnesiu į priekį – vasara baigiasi spalį). Nepulkite manęs smerkti, turiu pasiteisinimą. Mano senelis iš mamos pusės buvo kilęs iš šiltų kraštų gyventojų.
Aš už mėsos valgymą. Nes daugybė gyvūnų rūšių, kurių mes nevalgome, buvo be gailesčio išnaikintos.
Netgi šiukšlių jau pusę metų neberūšiuoju. Vėlgi, tuo kaltas mano name įrengtas šiukšlių vamzdis. Nepatikėsit, pritariu ir šiukšlių deginimo entuziastams (bent pusę jų vis vien sudaro medis, popierius ir kt. degios medžiagos), ir jų laidojimo savartynuose šalininkams – žemės Lietuvoje jiems užteks dar labai ilgai, gyventojų tankumas ne vokiškas, o ir didėti greitu laiku nežada.
Beje, pamiršau paminėti elektrines. Aš už jas. Atomines su baisiaja radijacija, infragarsu burzgiančius vėjo generatorius, gražiausias pievas kūdromis paverčiančias hidroelektrines, netgi už saulės baterijas gaminamas iš nuodingojo seleno. Tiesa, geriau jos stovėtų kur nors Afrikoje, ar už poliarinio rato. Blogiausiu atveju, aš už rankomis sukamus elektros generatorius. Kas juos suks? Vergai žinoma. Todėl matyt esu ir už vergovę. Kodėl už? Nes esu priklausomas. O internetas be elektros neveikia.
Nesu nusiteikęs prieš „žmonių skurdinimą“, nei prieš augančias „valstybės skolas kurias teks mokėti mūsų vaikams“. Nenoriu mokėti mokesčių ir nesupykčiau gauti iš valstybės pensiją už nuopelnus. Kad ir nesamus.
Vienintelis dalykas kam kategoriškai prieštaraučiau, tai jei iš manęs būtų atimta teisė rinktis. Ir jei jau nesirenkame savižudybės, tenka taikytis su mažesniu iš galimų blogiu.