Miestas               

  
   Šitą tekstą skiriu Vilniui. Jis nėra išsamus, tačiau tikiuosi vėliau papildyti.  
   Taigi, kai kalbame apie miestą, pirmiausia apsibrėžkime kas yra Miestas ir kur jis baigiasi. Miestas, tai yra savivaldos vienetas su gatvėmis, vandentiekiu, transportu, elektra, kanalizacija, šilumos tinklais ir kitu komunaliniu ūkiu. Tai Civitas*. Vienetas, kuris yra savipakankamas ir galintis fukcionuoti autonomiškai.
   Jei esate buvę bent viename Vakarų megapolyje, turėjote pastebėti, kad tarkim Paryžiaus komuna baigiasi mūsų požiūriu senamiestyje. O toliau tęsiasi įvairiausios aglomeracinės savivaldybės, kurios nėra Paryžius. Jei nenusibrėšime ribos kur baigiasi miestas, niekada nepasieksime nieko. Galima be galo ir krašto prijunginėti Grigiškes ir Kalabybiškes su šimtais kvadratinių km laukų, pievų ir nuliu infrastruktūros. Tai nebus  Miestas, tai tebus skaitlinga kolūkinė gyvenvietė. Jei tai daroma vien dėl gyventojų skaičiukų, tai tiesiog idiotizmas. Jokios kitos priežasties nesugalvoju: Nemenčinė ar Trakai tvarkosi ne blogiau už Vilnių. Kokia tad priežastis trukdo Skaidiškių ar Dvarčionių kaimams tvarkytis savarankiškai?  
     Ten, kur nėra atsakomybės ribų ir pačios atsakomybės negali būti.
     Kiekvienas normalus Vakarų miestas turi planą. Dauguma jų prasidėjo nuo romėniško forumo ir tas planas kvadratinis, statmenai susikertančių gatvių. Net New York'as, Naujojo pasaulio miestas pastatytas pagal tokį patį racionalų planą. Paskutinis žodis vystant racionaliai suplanuotą miestą buvo tartas Barcelonoje - tai gatvės - įstrižainės/diagonalės**. Ir tai yra tobula, neįmanoma padaryti racionaliau ir geriau.   
    Tačiau barbarų ir ypač Rytų barbarų miestai ne tokie. Jiems būdingos chaotiškos, kreivos ar net ratais ir aštuoniukėmis einančios gatvės. Vilniuje šia šizofrenija ar psichodelika (nežinau kaip tiksliau įvardinti tarkim Žemynos g.) gali pasidžiaugti kiekvienas aziatas. Nomadų mongolų lagerio planas čia įgyvendintas tiesiog tobulai.   
    Bet tai dar ne viskas. Antro Pasaulinio karo metu Stalingrade ir kitose totaliai sugriautuose sovietų miestuose sunku buvo organizuoti partizanų išpuolius iš miestų katakombų, nes subombardavus namus, įėjimai į kanalizaciją etc. dažniausiai būdavo užgriuvę. Todėl ruošdamiesi totaliam pasauliniam karui sovietai ėmė kanalizacijos liukus daryti viduryje gatvės. Lietuvoje šitas trockistinis permanentinio karo elementas tiek išplito, kad tapo norma. Todėl mūsų gatvės visada bus duobėtos. Nes jei visi šuliniai sudėlioti tiesiai po ratais, jokių pinigų neužteks po tris kart per metus juos perasfaltuoti. Žinoma, galima naujas gatves planuoti dangčius iš važiuojamosios dalies iškeliant, galima rekontruojant bent paslinkti pusmetrį, kad važiuojant dangtis liktų tarp ratų. Galima. Bet tam reikia smegenų ir valios. Kartą ir visiem laikam tokią normą įtvirtinti ir toliau dešimtmečiais jos laikytis.
    Tam kartui tiek. Tęsinyje bus apie statybas, transportą ir integraciją.

*https://en.wikipedia.org/wiki/Civitas

**https://en.wikipedia.org/wiki/Avinguda_Diagonal